3 MANKŠTA SUTEIKIA ENERGIJOS. Mūsų nuolat skubančioje visuomenėje nuovargis yra dažnas reiškinys. Žmonės nepakankamai miega, nelėtina tempo ir nepakankamai juda. Ir nors jums atsibodo tai girdėti, tačiau atsakymas yra mankšta. 2006 m. Džordžijos universitete atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad mankšta yra veiksmingesnė priemonė mažinant nuovargį ir didinant energiją nei receptinis narkolepsijos stimuliatorius. Tyrime dalyvavo įvairios grupės: sveiki suaugusieji, vėžiu sergantys pacientai ir net žmonės, sergantys diabetu bei širdies ligomis. Mankšta sumažino nuovargį beveik visose grupėse. Turėdami daugiau energijos galėsite skirti daugiau laiko verslo kūrimui ar net dirbsite daug nuoširdžiau ir entuziastingiau.
5 MANKŠTA STIPRINA PASITIKĖJIMĄ. Sportas gali didinti pasitikėjimą daugeliu būdų. Dailesnės kūno linijos ir pasiektas norimas svoris gali sustiprinti pasitikėjimą savo išvaizda. Bet tai – dar ne viskas. Sportuoti yra sunku. Dažnai energiją taupantis kūnas mieliau guli ant sofos, nei eina bėgioti. Tačiau įveikus natūralius impulsus, atsiranda savivertės jausmas. Jūs kasdien savyje nugalite tingų žmogų. Paverčiate savo kūną sveikesne, stipresne mašina. Ar yra kas nors, ko negalite padaryti? Pasitikėkite savimi ir naudokitės šia jėga, kad pasidalintumėte savo aistra „Melaleuca“.
1 MANKŠTA UGDO DISCIPLINĄ. rėkti, tačiau net rėkti per sunku. Prižadėjote, kad 5.30 val. atsiliepsite į komandos skambutį, tačiau kūnas jūsų neklauso. Šiuo metu yra tik vienas dalykas, kuris galėtų jus išversti iš lovos – disciplina. Disciplina yra įgūdis. Įgūdį reikia ugdyti dar prieš atsirandant poreikiui. Kadangi treniruotis yra sunku ir fiziškai, ir psichologiškai, sportas yra puikus disciplinos ugdytojas. Reguliariai sportuojantys žmonės puikiai moka laikytis sau duotų įsipareigojimų. Jie įsipareigoja sportuoti reguliariai, net kai yra užsiėmę. Niekas nesužinotų, jei jie nepadarytų visų 50 atsispaudimų ar nenubėgtų 5 mylių, kurias prisižadėjo. Tačiau jie įsipareigojo tai padaryti. Todėl jie padaro. Dėl to jų kūnas tvirtas, o protas drausmingas. Mankštą naudokite kaip įrankį disciplinai ir savitvardai ugdyti. Jei galite daryti pritūpimus, kai jūsų raumenys dega iš skausmo, tikrai galite atsiliepti ar paskambinti pažadėtu metu. 5 val. ryto nuskamba žadintuvas... norėtumėte
2 MANKŠTA DIDINA ir išvargęs kūnas“, – taip pasakytų kiekvienas studentas. Psichologiškai sudėtingos užduotys, kaip ir fiziški sunkūs pratimai. Tyrimai rodo, kad fizinis tvirtumas yra susijęs su aštriu protu. 2016 m. mokslininkai tyrė dviračio sporto profesionalus ir mėgėjus. Jie nustatė, kad profesionalūs dviratininkai, atlikdami protiškai sudėtingas užduotis, pralenkė savo kolegas mėgėjus ir po to nesijautė labai pavargę.1 Nors mokslininkai mano, kad šios protinės savybės gali būti paveldimos, jie taip pat spėja, kad intensyvus sportininkų fizinio rengimo režimas stiprina jų protą ir valią. Fizinė mankšta gali turėti daugiau naudos nei tik ugdyti fizinę ištvermę. Ji gali pagerinti ir jūsų protinį bei emocinį tvirtumą, padėti jums išlikti aktyviems kuriant verslą net ir susidūrus su iššūkiais. PROTINĘ IŠTVERMĘ. „Mokytas protas yra pavargęs protas
4 MANKŠTA STIPRINA SANTYKIUS. tai, kas jūsų nenužudo, iš tikrųjų padaro jus stipresniu. Išgyvenusios išbandymų laikotarpį poros paprastai suartėja labiau, žinodamos, kad jų partneris visada bus šalia, kad padėtų. Prisiminkite komandinį sportą. Pamenate, kokie artimi buvote su komandos draugais? Į pergalę ar pralaimėjimą ėjote per prakaitą ir ašaras. Ir tai sustiprino jūsų komandą. Drauge iškovotas laimėjimas, kartu liejamas prakaitas ir ašaros iš skausmo sukūrė tarpusavio ryšį komandoje ir tikrą draugystę. Kurkite smagius, patikimus santykius su komandos nariais, klientais ir mama, kuri veda sūnų į futbolo treniruotes, kartu išgyvendama varginančią treniruotę. Prisijunkite prie bėgikų klubo, kūno rengybos sporto klubo ar jogos studijos ir išplėskite kontaktų sąrašą. Gerinkite gyvenimus (taip pat ir savo), stiprindami sveikatą ir kurdami prasmingus santykius. Pasak Kelly Clarkson, kai kalbame apie santykius,
6 MANKŠTA MOKO Vienas sudėtingiausių namų verslo kūrimo aspektų yra formalaus tvarkaraščio nebuvimas. Jei viršininkas griežtai neliepia eiti į darbą 8.00 val. ryto, lengva paleisti dieną vėjais. Siekiant sėkmės, labai svarbu susikurti sau planą ir jo laikytis. Sėkmingi sportininkai žino geros rutinos galią. Nesuplanuota treniruotė – tai treniruotė, kuri niekada neįvyks. Nuosekli treniruočių rutina stabilizuoja jūsų dienotvarkę ir suteikia jums kasdienį siekiamą tikslą. Kiekvieną kartą, kai užsibrėžiate tikslą, siekiate jo ir jį įgyvendinate, jūs asmeniškai tobulėjate ir jūsų gebėjimas siekti tikslų auga. Susiplanuokite rytinę treniruotę. Atsikelkite ir pulkite mankštintis. Tada imkitės tikslų įgyvendinimo, užsibrėžkite tikslą paskambinti dešimt kartų ir pradėkite gerinti savo gyvenimą. PLANUOTI IR SIEKTI TIKSLŲ.
7 MANKŠTA GERINA ATMINTĮ. paplitęs įsitikinimas, kad subrendusiose smegenyse negalima sukurti naujų neuronų. Naujausi tyrimai patvirtino, kad suaugusiųjų neurogenezė – naujų neuronų atsiradimas suaugusiųjų smegenyse – vyksta ir iš tikrųjų gerėja mankštinantis. Senstant silpsta suaugusiųjų neurogenezė hipokampe – smegenų dalyje, atsakingoje už atmintį. Mankšta gali sulėtinti arba sustabdyti šį su amžiumi susijusį neuronų nykimą, padėdama išsaugoti atmintį senstant. Sportuodami ne tik kovosite su fiziniu mūsų senstančio kūno silpnėjimu, bet ir su psichikos silpnėjimu. Padarykite smegenims paslaugą ir kelis kartus per savaitę išeikite pasivaikščioti ar nueikite į sporto salę. Anksčiau buvo plačiai
Kai gyvenimas tampa įtemptas, pasistenkite neaukoti savo treniruotės. Mankšta yra nuostabus dalykas, tonizuojantis jūsų kūno, proto ir dvasios sveikatą. Ji ugdo gerus įpročius ir discipliną – abu labai svarbūs siekiant sėkmės. Sportas išlaiko mūsų atmintį aštrią, o mūsų protą tvirtą. Tai didina pasitikėjimą ir padeda mums lengviau bendrauti su naujais ir senais draugais. Tad kitą kartą, kai ketinsite praleisti mankštą dėl to, kas „aktualiau“, pagalvokite apie save, savo šeimą, VERSLĄ ir griebkite savo sporto krepšį. L
1. Kristy Martin ir Walter Staiano, „Aukščiausio lygio protinio nuovargio slopinimo kontrolė ir atsparumas profesionalių kelių dviratininkų sporte“, „Plos One“, 2016 m. liepos 21 d. doi:https://doi.org/10.1371/journal.pone.0159907. 2. Džordžijos universitetas. „Reguliarūs pratimai atlieka nuoseklų ir reikšmingą vaidmenį, mažinant nuovargį“, „Science Daily“, 2006 m. lapkričio 8 d. Https://www.sciencedaily.com/releases/2006/11/061101151005.htm. 3. Jose Ramon Alonso, „Suaugusiųjų neurogenezė ir fizinis aktyvumas“, „Mapping Ignorance“, 2018 m. sausio 4 d. Https://mappingignorance.org/2018/01/24/adult-neurogenesis-physical-activity/.
22 SAUSIS / VASARIS / KOVAS | EU.MELALEUCA.COM
23
SAUSIS / VASARIS / KOVAS | EU.MELALEUCA.COM
Made with FlippingBook Learn more on our blog